be pavadinimo

kartais atrodo kad viskas baigta
liko prisiminimai ir nerimas
kažkas kažkur kažką pasakė
tu vėl neri juodumon

namai ir senas gyvenimas
šaukia vis labiau tik
ten manęs niekas nelaukia
tu vėl neri juodumon

apkurtę dievai neklauso maldos
kai pasauliai seniai prarasti
blaškaisi piktam likimo vingyje
ir vėl neri juodumon

juodumose pasiklydęs lauki
pasveikimo šviesos tunelio gale
gyvenimas parodys kas teisus
o meilė viską nugalės

muzika keista

kai skamba muzika keista
senas pasaulis neduoda ramybės
o naujas kažkur toli
protas ir mintys bėga tolyn

nerimas vėl aplanko mane
vienas esu vienas liksiu
mirtis parodys kas teisus
meilė nuskaidrins pavargusią sielą

kai skamba muzika keista
prasideda nemigo pilna naktis
mintys bitės bėga tolyn
ir rytas greitai neišaušta

nakties klajūnas

nakties kaljūne ar tai pabaiga
kai viskas kas lieka muzika keista
aplink tik juodai baltas pasaulis
ir mintys bėgančios per pavargusį protą

nakties kaljūne ar žinai
kur gyvenimas baigiasi ir prasideda kančia
kai pilnatis mėnulio ir vėjas lange
atneša nerimą į laukiančią sielą

nakties kaljūne ar vis dar lauki
to kelio ir klajūnų laužo
kai jie ten o tu čia užmirštas visų
viskas kas liko laukiant laisvės

nežinau (keistos emocijos)

pastaruoju metu jaučiuosi keistai ir neramiai. toks jausmas kad mano liga vėl žaidžia su manimi.
viskas kolkas gerai ir su kaimynu, ir viskas pakankamai gerai su draugais ir aplinka. bet viskas ritasi į juodumas.

bet jaučiuosi kartais blogiau kartais geriau, bet gyvenu ir jaučiu

laukite tęsinio

mano gyvenimas

saulė nelaukta leidžiasi į debesis
ir aš galvoju kas bus toliau
vakaras sunkūs debesys neša lietų
į svetimus laukus ir svetimą gyvenimą

rytas lengvas lyg pūkas
ka viskas ką jauti jega ir laisvė
bundanti gamta su paukščių balsais
atneš ko lauki ir tikiesi

diena tarytum ilgas kelias
vingis po vingio ir tu išnyksti
atrandi kelyje save ir kitus
ir kuprinė ant pečių visas tavo pasaulis

kitoks pasaulis (kitaip)

kitoks pasaulis kitaip matai ir jauti
aš ne vienas mūsų daug tokių
pasislėpusių juodai baltam pasaulyje
ieškančių vilties ir ramybės

kitoks pasaulis kitaip galvoji ir gyveni
tarp ligoninės ir svetimų namų
draugai toli savi svetimi klajūnų laužai
prisiminimuose rusens ir šauks tolyn

kitoks pasaulis kitaip lauki ir tiki
kad iš toli aplankys savi
bet apkurtę dievai negirdi maldos
ir vėl vienas lieki savo kitokiam pasaulyje

kur tu skrendi

kur tu skrendi kai tau skauda
kur tu eini kai viskas skausmas ir nerimas
kai tavo pasaulis tik šukės likimo
ir tvao protas skęsta juodumose

kur tu skrendi kai pasislėpti nori
nuo visko kas svetima ir šalta
tu ir namai skilę pasauliai
tu žinai niekad nebus viena

ko tu lauki kai esi vienas
draugo peties šalia ištiestos rankos
kelio vingio akimirkos šventos
kuri viską pakeis gyvenime šitam