artėjantis gimtadienis, geriausios dovanos ir planai

tai yra pati įsimintiniausia savaitė mano gyvenime.

visų pirma mano draugas ir dabar laikinas kambariokas padarė tai ko aš nesitikėjau ir meldžiausi ilgą laiką – pradėjo vaikščioti…..

džiaugiuosi savo draugu, nes jis man padarė pačią geriausią gimtadienio dovaną netgi to pats nesuprrasdamas.

kitą savaitę, ketvirtadienį, mano gimtadienis – yra planas padaryti virtualų vakarėlį kuriame dalyvaus keli mano draugai kuriuos išgirsti ir pamatyti labai noriu…..

mokausi kaip naudotis ZOOM’u, ir man patinka atrasti naujus dalykus, ir išmokti naujų skill’ų.

čia mano ofisiukas, kuris atsirado kambario balkone…… pro langus matyti sienos ir langai, bet tai mano susikurtas pasaulis

jaučiu

jaučiu kad niekad nesibaigs juodumos mano gyvenime, kad ir kiek kovočiau su savim ar savo liga, vistiek pralaimėsiu.

aš būsiu vienas iš tų kurie visą savo gyvenimą praleis apsuptas ir įtrauktas į juodai baltą pasaulį, pasaulį kuriame tik mintys apie savižudybę ir tuščios svajonės apie geresnį gyvenimą.

man norisi užmigti ir atsibusti kkai viskas bus baigta – karantinas, stogo važiavimas, kava ar arbata ir vidskas kas yra ne mano.

rytas

išaušta rytas kurio laukiu
gyvenime šitam viskas kas liko
nauja diena viską parodys
kiek man liko noro būti savimi

vis dar jaučiu kaip bėga laikas
upėm likimo kiek man visko liko
klausimai be atsakymų juodumos arti
dar čia ar ten toli ar kažkur

išaušta rytas kurio laukiu
laikas įšales o aš kartu
likęs tik tušinukas ir popieriaus lapas
šį rytą geriausi draugai

 

 

 

 

 

 

 

pyktis

nenoriu pykti nes pasaulis piktas
kai viskas nerimas ir depresija
nenoriu matyti pasaulio pabaigos
bet apkurtę dievai neklauso maldų

laisvę praradęs tik tada supranti
kaip trūksta vienintelio oro gurkšnio
tik praradęs savo žmones supranti
kaip trūksta bendravimo ir žvilgsnio

gal kada nors viskas baigsis
pamečiau skaičių vienatvės dienų
nors apsuptas draugų bet kenčiu
diena po dienos kelionė į niekur

bet dabar nematau prasmės
kai gyvenimas rieda į niekur

laiškas

rašau laišką iš pasaulio krašto
kas kelio vingis užstrigęs karantine
ir nesimato gyvenimo prošvaistės
viskas kas liko nerimaas ir depresija

rašau laišką iš svetimų namų
uždarytas klajūnas gyvenimas keturiese
ir nesimato kad durys atsivers
vis tolyn kelio vingis ir juodumos vis arčiau

rašau laišką nuo išsvajoto kelio vingio
kuriame nebus nelaisvės tik kelio dulkės
ir atrasti žmonių likimai tylūs garsūs
ir toks gyvenimas kurio laukiu\

karas su savimi

karas sus savimi pats žiauriausias ir nuomus karas visam šitam pasaulyje.

atrodo  kad viskas kas buvo nugalėta vėl sugrįžta – baimė, atminties praradimas ir nerimas. tu kariauji su savo liga kiek vieną dieną, ir atrodo, kad pergalė taip ir neateis.

kartais bijau pats savęs nes gyvenimas man  – karas. kuriame aš tik stebėtojas. bijau kad vieną kartą nesuvalgysiu savės ir karas bus pralaimėtas.

tu turi pastoviai save stebėti ir ko ntruoliuoti. tu  turi būti įsitempęs, nes kitaip tu pralaimėsi ir atsidursi ten kur durys be rankenų.

 

kartais net žmonės gali privesti tave prie priepuolio, kai nežinai ką darai gerai o ką blogai. gyvenime išmokau kad geri darbai niekam nereikalingi…..

pastovus karas su savim, savo liga, savęs stebėjimas…. viskas veda į nežinią – ar tu ar ji.