žinau kad mano norai gali ir pakenks kitiems žmonėms. žinau, kad tai nerealu ir jeigu problema manyje, tai aš pasiruošęs apie tai daugiau nekalbėti.
tiesiog, šis noras atsirado iš to kad nusibodo būti neišgirstam ir nesuprastam. beje, ir iš mano klajūno natūros kuriai jau trūksta oro ir nuotykių ir nesvarbu kokios ir kam problemos iškils

galvoju, kad tai mano vaikiška užgaida ir kad ir kur pažiūrėtai, visur būtų tas pats…. tiesiog, per tas kelias savaites aš išnaudojau savo gerų jegų limitą dabar atėjo savės žlugdymo metas, metas kai laisvė atrodo čia pat, bet kartu toli. aš jaučiu kad visas jegas aš išnaudojau ir išnaudoju kad atsikratyčiau tų „plepių“ ir kitų personažų.

man trūksta gyvenimo kurį aš pats sau susikurčiau, man trūksta miestelio, kavinės, ir muziejaus….. nes vėl įkalintas, kaip ir visi, bet aš per jautriai į viską reguoju.