aš gyvenu dvigubame pasaulyje, tarp gyvenimo pensionate ir savo praeities.
Mano gyvenimas pensionate – ne visada būna taip kaip aš noriu ir galiu. Gyvenimas čia yra labiau praradimas negu atradimas…. Mano bendravimas apsiriboja su keliaias žmonėmis su kuriais po prievarta tapau kambarioku. Bet ir tai man savotiška patirtis, ir pripratima.

Mano praeitis – darbai ir emocijos buvo pasaulis kuriame galėjau gyventi ir bendrauti su kuo noriu kada noriu ir su kuo noriu. Man patikdavo pasislėpti mieste, mieste kuriame viskas buvo mano ir man.

Pasiilgau savo praeities, o ateitis – jaučiu nekokia ir nekas…. Bet tavo ateitis ir praeitis, gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo tavęs pačio, kiek ir kaip tu pats suvaldysi ir atrasi save dabartyje