kartais atrodo kad viskas yra tik akimirka su kuria negaliu susitvarkyti. bet viskas mano prote ir emocijose susijaukė ir naktis po nakties, diena po dienos mane veda į niekur.
netikiu kad tai kažkoks slaptas planas mane išvesti iš proto, bet kartais man atrodo kad viskas krenta ne į tas dėžutes.

vis dar einu iš proto, dėl to kad einu iš proto, ir vienintelis vaistas yra pabėgimas iš pensionato ar kelionė kažkur toliau nuo jų. aš vėl pradedu bijoti savęs, ir triukas gali nesuveikti.
šiandien jaučiuosi pakankamai gerai…. vėl galiu pasakyti kad po truputį atsigaunu, kiek tas atsigavimas truks viskas priklauso nuo manęs (Gal būt)