nemiegota naktis vėl veja tolyn tolyn į pavargusį protą vėl laukiu tylos ir ramybės o gaunu tik triukšmo rykštę norisi mušti ir nesivaldyti bet ne tam aš gyvenu laukiu meldžiuosi ir tikiu kad kažkur pasislėpus ramybė šiandien viską atiduočiau už valandą miego ir ramybės kad greičiau naktis pasibaigtų ir galėčiau viską pradėti iš naujo