tegu prisimena mane kaip klajūną neramų ieškotoją ramių minčių pasaulyje laisvam ne laisvam tarp visko kas svetima ir šalta tegu mane prisimena kaip žmogų pasiklydusį tarp nemiegotų naktų sergantį gyvenimu ant ribos juodai baltam beviltiškam pasaulyje tegu prisimena mane kaip mintį nesugautą spąstais ligos svetimos vienas žmogus nepaveiks manes liko ne daug ir viskas manęs ne pavys tegul kiti mane prisimena kaip gyvenimą tikrą nesumeluotą ant ribos iš juodumos išnerti nematyti kas liks ir kas benutiktų tiesiog gyventi