vedamas pykčio (į niekur)

pastaruoju metu jaučiuosi pavargęs ir piktas. kažkas manyje užkūrė ugnį, ir kad ir kaip norėčiau negaliu jos užgesinti.

kartais atrodo kad vis nepataikau “ į tas duris“ bet emocijos ima viršų, kai sužinojai kad  esi niekam nereikalingas ir visas tavo pasaulis vėl neramiai rieda į juodumas.

taip, žinau, pyktis tuščia emocija, bet keista muzika vis dar lydi mane. viskas atsitrenkia į sieną kai esi pusiau gyvas.