vis dar

vis dar galvoju  kiek galiu kantėti
šaltą neramų pasaulį
kur visi vienas kitu naudojasi
o tu vienas stovi pakelyje

vis dar galvoju kiek galiu laukti
noriu vėl keliauti matyti atrasti
tą buvimą savyje ir savimi
o tie pasauliai bėga nesustoja

vis dar galvoju kiek galiu atrasti
tą kelią kuriuo bandau eiti
ar man dar liko noro nematyti horizonto
ar man vis dar norisi pramušti debesis

vis dar galvoju kiek noriu matyti
pasislėpusią saulę ir pilkus dabesis
narve uždarytas praeitim ir pykčiu būnantis
ir toliau galvojantis

 

žinios iš mano pasaulio

visų pirma, nei vienas mano pagrindinių domenu neveikia. pasikorė ant laidų visas mano kombinatas 🙁

bet šiaip jaučiuosi ramus, kad nors šitas dienoraštis liko, nors refresh reikia dažnai sppaudyti…. mano geriausia naujoena, kad aš pagaliau savo  kambaryje, vienas ir mano „draugas“ darosi ramus….

dabar aš galiu būti savimi ir daryti tai ką aš noriu ir kada noriu…