pastaruoju metu jaučiu kaip viskas griūna ir byra, gal tai mano įsivaizdavimas o gal tiesa…

dėl Zarasų – noriu palikti savo praeitį ten kur jos vieta, bet kuo labiau aš stringu čia tuo daugiau abėjonių man kyla. žinau jau atgal kelio nėra, bet norint man įgyvendinti savo svajonę reikia ne abėjoti, bet laukti kad kiti tavim pasirūpintų….

užsisėdėjau, jaučiu kad čia daugiau prarandu nei atrandu. man trūksta sveiko bendravimo su (gal) sveikais žmonėėmis. man reikia postūmio judėti link tikslo, kuris yra visiškas veiksnumo atsatymas ir atskratymas globos namų….

man norisi iškeliauti ir pamatyti tai ko aš visą laiką trokštu, vėl atrasti tikslą ir norą gyventi ir pagaliau įrodyti kad aš galiu savimi pasirūpini….