mano pasaulis šiuo metu pilnas keistų minčių irkeistų norų.
aš vėl pradėjau bijoti savęs ir savo veiksmų kitų žmonių atžvilgiu. dabar jaučiu kaip juodumos vėl užlieja mane, ir jau kuris laikas nieko su tuo padaryti ne galiu.
įpatingai mane sužlugdė tie keturi mėnesiai izolaicijos, kai niekas nieko negalėjo padaryti, ir tai užsitesė jau kurį laiką. tame laike pasidariau piktas ir norintis naikinti save ir kitus. supratau kad man laikas gultis į ligoninę, nors jeigu išgyvensiu šitas dienas tai gyvensiu toliau…
bandau sustyguoti save, savo pasaulį, mintis ir emocijas. bandau atrasti tą žiežirbą kuri vestų mane gyvenimo keliu. todėl ir sėdžiu prie tvenkinio ir bandau surasti visa tai ko man trūksta – ramybės, noro sveikai gyventi ir sugyventi su savo aplinka.