šį savaitgalį sirgau, ir ganėtinai rimtai…… nežinau iš kur pasigavau peršalimą, bet jaučiausi nekaip ir nenorėjau su niekuo bendrauti ir net valgyti nelabai norėjau.
šiandien išsigulėjąs, jaučiuosi pakankamai gerai ir reikės atsiprašyti savo draugės ir jai paskambinti
Yearly Archives: 2020
W&W x AXMO ft. SONJA – Rave Love (Official Video)
kam tai galėtų rūpėti
žinau kad mano norai gali ir pakenks kitiems žmonėms. žinau, kad tai nerealu ir jeigu problema manyje, tai aš pasiruošęs apie tai daugiau nekalbėti.
tiesiog, šis noras atsirado iš to kad nusibodo būti neišgirstam ir nesuprastam. beje, ir iš mano klajūno natūros kuriai jau trūksta oro ir nuotykių ir nesvarbu kokios ir kam problemos iškils
galvoju, kad tai mano vaikiška užgaida ir kad ir kur pažiūrėtai, visur būtų tas pats…. tiesiog, per tas kelias savaites aš išnaudojau savo gerų jegų limitą dabar atėjo savės žlugdymo metas, metas kai laisvė atrodo čia pat, bet kartu toli. aš jaučiu kad visas jegas aš išnaudojau ir išnaudoju kad atsikratyčiau tų „plepių“ ir kitų personažų.
man trūksta gyvenimo kurį aš pats sau susikurčiau, man trūksta miestelio, kavinės, ir muziejaus….. nes vėl įkalintas, kaip ir visi, bet aš per jautriai į viską reguoju.
gero gyvenimo pažadas
pažadas gero gyvenimo užrakintas už vartų nežinau kaip sustoti ir nematyti viskas kas liko tik kvailiai ir plepiai norisi užmigti ir atsibusti kai viskas baigsis noriu vėl patirti kelią dulkes ant batų nes viskas kas liko jaučiu ne mano laisvė šalia ir kažkur toli beldžiasi tolyn pažadas gero gyvenimo nežinau kada viskas baigsis net sunku kvėpuoti nors tikiesi dienos bėga taip lėtai o keista muzika ir noras bėgti nes viskas sapnas tolimas slogus
nemigos pilnos naktys
aučiu kad vėl prarandu kantrybę nors žmogus bandantis ją nevertas mano dėmesio.
“plepys” vėl išmuša mane iš ritmo, ir vėl gresia nemiegota naktis. nežinau kodėl užsikabinu, kodėl kreipiu dėmesį, nors jis man nei kaimynas, nei giminė.
galbūt, tai tas organinės neapykantos jausmas kuris turi kursuoti mano galvoje ir kųne. kaip kai kas pasakė, aš negaliu gyventi be problemų.
yra dar vienas klaustukas, kaip išvengti “plepio”, kai esi apribotas mažos pensionato erdvės, kai yra bendrų patalpų kuriose negali prasilenkti ir nereguoti.
kai esu savo ofise viskas kitaip, bet balkone šalta, ir kartais į tas erdves reikia įeiti. ir kartais atrodo kad “plepys” to ir laukia, nors dar bandau su juo kalbėtis normaliai ir įspėti kad jis nelystų ir neerzintų manės…. bet atsimušu kaip į sieną.
nenoriu daryti klaidos (klaidų) kurios būtų man nepalankios nes tikiuosi kada nors iš čia ištrūkti, ištrūkti iš pensionato
[raudona] man sunku
tarytum sudėliota likimo jaučiuosi be jos lyg graužtukas man sunku be savo mažo katinėlio man sunku be mažosios draugės šalia mano protas lenktyniauja su jausmas piešia juodus vaizdus neduoda ramybės nors viltis neapleidžia norėčiau atiduoti viską kas man brangu mažam katinėliui meldžiuosi laukiu ir vis dar tikiu kad viskas kas yra mūsų neišskirs ir vėl delne laikysiu savo katinėlį ir vėl būsim kartu....
baisu ir neramu
mano galvoje neramu ir baisu, mano draugė ir jos kambariokė izoliuotos nes turėjo kontaktą su sergančia darbuotuoja…. man net sunku pagalvoti apie blogiausią situaciją… bet aš turiu nepasiduoti blogom emocijoom, kaip ji nepasiduoda….. stengsiuosi paskambinti ir ją padrasinti, kad pačiam būtų lengviau…….
tikiuosi viskas bus geriau, ir man ir jai
tik nenuvilk manęs
kai aš skrisu tolyn savo keliu kai ieškosiu atsakymo kur tu dingai kai nebūsi šalia ir šaltas vėjas pūs tik nenuvilk manęs maldauju sugrįžk kai nebus vilties vien tik muzika keista kai viskas tik klajonė prarasta kai degsiu savo pragare tik nenuvilk manęs priglausk prie širdiesh kai viskas grius būsiu piktas ir neramus kai nenroėsiu kad silpną mane matytum kai atrodys kad vieną tave palieku tki nenuvilk manęs pabandyk man atleisti
Milky Chance – Don’t Let Me Down feat. Jack Johnson
LIETUS IR #NEMIEGANAKTIS
vėl nemiegota naktis iki ryto toli
kažkas užkūrč laužą mano galvoje
tik lietus ir vėjas palaiko kompaniją
kai usgįžti į save negali
kankinu save 0 gal kitus
saviems svetimiems žinutes rašau
vėl aidai muzikos keistos
su lietum skamba mano mintyse
uždaryas ir bandantis atrasti ramybę
nepasiduoti ir laukti kas bus toliau
guodžiu save tai gyvenimo neišvengiamybė
vėl nemiegota naktis o iki ryto toli
taip ir skaičiuoju pabėgimus nuo savęs
tylios nakties lietaus ritme
