Yearly Archives: 2020

be pavadinimo

by klajunas 

apgautas laikas kiek man jo liko
šitam gyvenime aš pasiklydau
kelyje kuriam niekas nelaukia
pilna svetimų veidų auksiniam narve

man atsibodo sapnuoti svetimą gyvenimą
kai savojo niekad neturėjau
kelionių prisiminimai bėgimas nuo savęs
viskas kas liko man čia ir dabar

atrodo gyvenu gerai bet sau nepavydžiu
iš praeities man liko tik griuvėsiai
o viskas rūke rutinos
plaukia tolyn pro mane

gyvenimas

by klajunas 

klausimai tie patys o atsakymų nėra
noriu viską baigti bet kelias šaukia mane
neramios dienos ir naktys
čia nėra vilties tik apgaulė

tolimi keliai ir šauksmas gimtinės
svetimi ir savi seniai prarasti
čia tik keli draugai šalia
ar man verta laukti kol nurimsiu

o mintis greita popieriaus lape
ir gyvenimas mėnulio šviesoje

kažkaip čia gaunasi

by klajunas

nežinau kaip apibūdinti tą nuotaiką kurioje dabar esu. tiesiog jaučiu kad teks atidėti kelionę į sostinę.

nors pažadėjau, bet liga atsiima savo. peršalau ir vėl užpuolė nerimai. tarytum visas mano gyvenimo etapas užstrigo.

krečia drebulys, nors temperatūros nėra, ir viskas lekia tolyn pasiutusiu greičiu…..

keista erdvė

by klajunas 

keista erdvė tarp saulės ir mėnulio
mano ir tavo besisukantys pasauliai
jie moko kad viskas baigta
o tu tiki kad tai pradžia


keista erdvė tarp saulės ir mėnulio
vienišam klajūnui pamestas kelias
ir žvakė viena tolimam lange
ar degs ji kai aš būsiu toli

savas pasaulis verkia ir raudoja
aš dar negsiniu klajūnų laužo
ir tegul jis degs toje keistoja erdvė
tarp saulės ir menulio

kai tikiesi

by klajunas 

kai tikiiesi dangaus  o gauni tik skausmą
kai tikiesi ramybės o gauni tik nrimą
tie kurie būna šalia vis toliau ir toliau
ir gyvenimas per nervus byra ir merdi

lauki ir tikiesi bet viskas keičiasi
man norisi tyliai verkti
vis dar yra vilties bet ji toli
kai viskas tik begalinis laukimas

skauda ir mėnulio pilnatis
tyliai juokiasi iš mano likimo
o aš kentėsiu ir lauksiu
ir viskas tai man tik liko

kodėl

by klajunas

kodėl mano pasaulis byra ir merdi
kodėl kas svarbu liko toli
vienas likau vienas ir liksiu
stebėdamas pasaulį pro narvo grotas

kodėl laukimas tampa mano priešu
kodėl greitos mintys neduoda ramybės
tiek nedaug iki laimės trūksta man
atsidurti kelyje su savo kuprine

ir viskas ką turiu ir ko gailiuosi
tai žaizdos mano širdyje
kodėl viskas taip arti ir toli
kodėl vėl jaučiuosi pasiklydęs