kaip širdis trokšta ramybės bet jaučiu kaip viskas bėga pro mane gyvenimas svetimas tapo dar svetimesnis kai aplink slakioja juodumos ligos kaip širdis trokšta vilties kai viskas tik uždartos durys viltis kad bus geriau kažkur toli tarp šaltų sienų ir svetimų veidų kaip širdis trokšta meilės kai mylimas žmogus šalia jau nebaisu viską išgyvensim ir jau atgyja ramybė viltis ir meilė
Yearly Archives: 2020
pokalbis su savimi
visi savotiškai eina iš proto ir visas tas isterijos priepuolis dėl viruso ir karantino mane taip pat veda iš proto
pati didžiausia problema yra nežinia kada tai baigsis ir kiek tai truks. naujienos po naujienų ir visos nepalankios, numatomas dar dviejų savaičių karantino pratesimas….
jaučiu kad einu iš proto ir niekas nenori kartu…. baisiausias dalykas jeigu man bus priepuolis aš negausiu reikalingos pagalbos ir gali įvykti bet kas.
trūksta kavos ir cigarečių, trūksta pinigų, ir niekas neleidžia į parduotuvę….. totali nesamonė arba aš tikrai nieko nesuprantu
klausiu dievų
klausiau dievų apie gyvenimą ir mirtį jie man neatsakė tik radau griuvėsius ir begalinį namų troškimą nors niekas ten manęs nelaukia klausiau dievų apie nerimą ir beviltiškumą jie man nieko neatsakė tik radau juodumas ir tolimą norą vėl klajoti po savo juodai baltą pasaulį klausiau dievų apie viltį ir ramybę jie man nieko neatsakė tik radau draugus žmones šalia visai arti ar toli ir nesijaučiu vienas prie klajūnų laužo]
laisvės troškimas
sukurtas kad mylėčiau kitus muzika keista skamba vis garsiau ir garsiau laisvė čia ir kažkur toli viskas apsupta tamsių juodumų užstrigau kažkur ant pasaulio krašto gyvenimas sustojo ir nieko neliko tik tylus pabaigos laukimas ir malda kad viskas baigtūsi greičiau liko tik važiuojantis stogas ir pasaulis einantis iš proto užrakintas belaisvis ir neramios mintys laisvės laukimas ir muzika keista
be pavadinimo
kartais atrodo kad viskas baigta liko prisiminimai ir nerimas kažkas kažkur kažką pasakė tu vėl neri juodumon namai ir senas gyvenimas šaukia vis labiau tik ten manęs niekas nelaukia tu vėl neri juodumon apkurtę dievai neklauso maldos kai pasauliai seniai prarasti blaškaisi piktam likimo vingyje ir vėl neri juodumon juodumose pasiklydęs lauki pasveikimo šviesos tunelio gale gyvenimas parodys kas teisus o meilė viską nugalės
muzika keista
kai skamba muzika keista senas pasaulis neduoda ramybės o naujas kažkur toli protas ir mintys bėga tolyn nerimas vėl aplanko mane vienas esu vienas liksiu mirtis parodys kas teisus meilė nuskaidrins pavargusią sielą kai skamba muzika keista prasideda nemigo pilna naktis mintys bitės bėga tolyn ir rytas greitai neišaušta
nakties klajūnas
nakties kaljūne ar tai pabaiga kai viskas kas lieka muzika keista aplink tik juodai baltas pasaulis ir mintys bėgančios per pavargusį protą nakties kaljūne ar žinai kur gyvenimas baigiasi ir prasideda kančia kai pilnatis mėnulio ir vėjas lange atneša nerimą į laukiančią sielą nakties kaljūne ar vis dar lauki to kelio ir klajūnų laužo kai jie ten o tu čia užmirštas visų viskas kas liko laukiant laisvės
nežinau (keistos emocijos)
pastaruoju metu jaučiuosi keistai ir neramiai. toks jausmas kad mano liga vėl žaidžia su manimi.
viskas kolkas gerai ir su kaimynu, ir viskas pakankamai gerai su draugais ir aplinka. bet viskas ritasi į juodumas.
bet jaučiuosi kartais blogiau kartais geriau, bet gyvenu ir jaučiu
laukite tęsinio
[quote] Abraham Lincoln
Things may come to those who wait, but only the things left by those who hustle.”
Abraham Lincoln
mano gyvenimas
saulė nelaukta leidžiasi į debesis ir aš galvoju kas bus toliau vakaras sunkūs debesys neša lietų į svetimus laukus ir svetimą gyvenimą rytas lengvas lyg pūkas ka viskas ką jauti jega ir laisvė bundanti gamta su paukščių balsais atneš ko lauki ir tikiesi diena tarytum ilgas kelias vingis po vingio ir tu išnyksti atrandi kelyje save ir kitus ir kuprinė ant pečių visas tavo pasaulis
