užrašai ir kalendoriai netenka prasmės kai viskas tik 70 žingsnių dėžė ir vėl gyvenimmas įšalęs vienatvės lede nes išėjimo atgal nėra lauki ir tikiesi kad tai ne tiesa bet vėl atsimuši į uždarytas duris užrašai ir kalendoriai netenka prasmės 70 žingsnių atrodo kaip visas gyvenimas lauki ir tikiesi kad vėl atsidays durys į mažą laisvę nors viskas atrodo taip toli ir neramiai tarp draugų jaučiuosi vienišas ir vienas bandau neapsigauti bet laukiu ir tikiu
vakar dalyvavau zoom’o susitikime apie psichikos sveikatą. buvo įdomus pokalbis, išgirsti kitų žmonių istoriją, nors kai kurias iš jų žinau iš ankstesnių Human Library renginių ir įvykių.
aš neturiu akademinių žinių apie psichiatriją ir psichikos sveikatą, aš kalbėjau iš savo patirties ir pykčio, frustracijos ir noro būti ir pamatyti kaip kiti reguos…..
nors visi sako kad viskas buvo gerai, bet man atrodo kad su savo hiperaktyvumu truputėlį perlenkiau lazda…. negaliu patikėti kad įveikiau savo onlino baimę, nors pats dirbu su internetu….. džiaugiuosi kad galėjau pasakyti kažką kas kitus supažindintų su mūsų pasauliu. supratau kad mano principas „sharing is caring“ yra mano ginklas prieš kitų žmonių baimes ir nesupratimus.
džiaugiuosi kad buvau to dalimi, laukiu video įrašo, ir žiūrėsim kas ir kaip bus toliau.
