kai pagalvoji, žmonės brangūs ir erzinantys supa mane. kartais tie brangūs žmonės man per brangūs kad galėčiau juos paleisti, nors kartais ir iš jų jaučiu nesupratimą.
bet yra ir kiti, kurie bando tavo kantrybę ir emocinį stovį kartais juos apeini, kartais užkliūni. dabar mokausi juos apeiti nes vėl patyriau lūžį kurį darbuotojai palaikė mano klaida. nors kaip sakė sesė tai viskas yra hemija, dopamino pliūpsnis kurio, matyt man reikėjo kad vėl pasijausčiau geriau…..
Monthly Archives: lapkričio 2020
kabutės
dabar turiu savo gyvenimą sudėti į kabutes, neliudžiu bet esu šiek tiek išsigandės…… išsigandęs dėl zoom konferencijos su jaunimu kuris gali nesuprasti mano kabučių pasaulio.
mano pasaulis dabar ir tada vėl galima dėti kabutes nes bijau kad pasaulis niekad nebus toks koks buvo, gal jau kartojuosi bet viskas bus kitaip…..
visur dabar pilna kabučių, net ten kur buvo laisvė atsiranda kliūtys kurias dabar sunkiau įveikti…. kartais norėtūsi nueiti prie ežero ar į miesti parką…..
kartais norėtūsi viską mesti ir užsidirbti baudą kad nesinaudoju kauke nesilaikau socialinio atsumo….. tiesiog norėtūsi kad senas gyvenimas vėl atgytų ir dingtų visos tos kvailos taisyklės ir suvaržymai…. kad pagaliau galėtume išsivaduoti iš kabučių
rytoj
rytoj bręsta ta diena kai spręsis tolimesnis uždarymo klausimas. nors yra truputis vilties, bet viskas gali būti ir atvirkščiai.
nors yra viltis bet ji mažom kreivom kojom, bet ji yra.
dabar suprantu kad viskas yra mano sauumui, bet kai mano liga lipa per stoga, nežinau ar tas saugojimas yra naudingas. nors skaičiau kad dauguma žmonių patiria tą patį ką patiriu aš, bet kaip visą laiką savos bėdos yra arčiau tavęs…..
šiandien supratau
šiandien vėl laukia bent jau dalinis nemieganaktis….
kartais atrodo kad viskas prie ko prisiliečiu tampa mano istorijos- patirties dalimi.
šiandien supratau kad visas šitas uždarymo riekalas turėjo įvykti kad žinočiau koks stiprus esu, kiek baimių ir neapykantos sau pačiam aš vis dar laikau savyje.
šiandien aš supratau kad turiu pakankamai visko ko man reikia savo viduje, nors kartais atrodė kad viskas neverta pastangų….. žinau tai mano patirtis, nors įtariau kad gyvensiu pakankamai blogai, bet kad bus taip blogai neįsivaizdavau….
viskas ką aš turiu taip lengvai nesibaigs , nors kitą savaitę spręsis tolimesnis užrakinimo planas. tikiuosi vėl viskas grįž į ritmą ir rimą. bet dar liko savaitalis, kuris ali būt bet koks ir bet kaip…..
laukite tęsinio
Robin Schulz feat. KIDDO – All We Got
[quote] Mahatma Gandhi
“Be the change that you wish to see in the world.”
― Mahatma Gandhi
kada atidarys duris
jau greitai bus savaitė kai esame uždaryti savo koridoriuose.
atrodau ramus bet kartais norėtūsi sau pasidaryti kažką negero…. kartais atrodo kad ta savaitė užsitesė ir pats nežinau kaip iš jos išsisukti.
šiandien vėl nemiego pilna naktis, nes vėl skauda rankas, ir jau atsimiegoajus savo….. kartais net medicinos personalo negalima prisišaukti.
jaučiu kaip mano nuotaika su kiekviena diena vis labiau ir labiau krenta ir mažėja…. nenoriu bendrauti ir su kažkuo dalintis savo naujienomis, kurių praktiškai lyg ir nera.
kartais jaučiu kad viskas daroma tyčia bet kartais atsiveria akys ir tu suprasnti kaip tai rimta ir kad tai nesitęs amžinai
ramesnis
jau trečia diena kai esu užrakintas, ir dabar neieškau mirites, nes žinau kad kenčia visas pasaulis.
kai palygini pirmos dienos buvo pačios žiauriuasios, bet pagaliau išsivadavau….. reikia kentėti, nes kenčia visi…. šiandien man darė COVID testą, man baisu bet kartu ir ramu, nes aš ir penktą kartą galiu būti sveikas, nes laikiausi ir laikausi visų taisyklių, kad ir kokios jos keistos bebūtų.
atsisakiau naktinių vaistų, nes dabar miegu gerai ir dieną ir naktį….. ir kartais silpnumo akimirką, jaučiu kad galiu pasidayti sau problemų….
bet apie tai kitą kartą.
karys ne savo kare
kartais, kaip ir dabar jaučiuosi kaip karys ne savo kare….. visas mano gyvenimą buvau pasaulio perėjūnas, visada buvau judesyjė ir jieškojimuose….. dabar su viruso reikalais jaučiuosi kaip karys ne savo kare.
iš savo kūrybinės izoliacijos, vėl patekau į uždarytus kolidorius ir išpurkštas patalpas…. mane erzina tai kas niekas nieko nesako, nei apie tai kada viskas baigsis, nei kiek tai laiko truks…..
paskambinau keliems savo aplinkos žmonėms, bet jie galėjo mane „paguosti“ kad visas pasaulis yra tokioje situacijoje, ir mes visi kariai ir kaliniai……
vienas ar ne vienas
žinai, jeigu galėtum išeiti eksperimentas vykęs…. bet kuo labiau tuo labiau norėčiau grįžti į savo urvelį, bet kartu norėčiau pasikviesti kažką pabūti pas save.
dabar esu karantino zonoje, ir žinojau kainą kurią turėsiu už tai sumokėti. žinojau ir žinau, jeigu toliau negalėsime gyventi taip norime, ir vėl mistinis plaktukas bus ir toliau, aš bandysiu vėl pabūti tokiame eksperimente
skauda, kad neturiu rūkyti, bet dabar pasidariau ramesnis ir pabandysiu įrodyti kad jie buvo teisūs, ištikrūjų viskas bus matoma po kokios svaitės ar dviejų…..
laukite tęsinio
