Pagaliau atėjo metas pamatyti ar galiu save įveikti.
Mano vidinis klajūnas nerimsta ir nori pabėgti iš pensionato.
Daug apie tai galvoju ir matau tuos mėnėsius kai buvom karantine ir kažkokiu būdu aš sugebėdavau išlikti ramusl kažkokiu būdu nepadariau klaidų kurios kitiems sukeltų problemų.
Bet dabar man atrodo kad situacija kitokia, kai visurnatgijo laisvė, mes likome uždarytil
klajūnas nori laisvės bet kokia kaina ir pažadas duotas ir aš jo laikiysiuosi……
jaučiu kad vėl perdegu ir perdeginu save.
Kartais atrodo kad nemiegota naktis vėl gali mane išvaryti iš prto, o poilsis gali taip ir neatsitikti.
Kava, kompiuteris ir cigarilės – mano nakties receptas.
Bet pastaruju metu galvoju apie save karantiną ir jo pabaigą, vėl aplanko savižudybinės mintys.
Karantinas mano smegenyse dar liks ilgam ir tada visko gali atsitikti…..
