nežinau

….išsiderinau, ir  visiškai praradau save…. jau ne tas metas kai galėjau parom nemiegoti ir būti už save atsakingu. 13 metų atgal man buvo nesvarbu, diena ar naktis būdavau gyvas ir atsparus viskam

 

dabar jau kitaip, bijau sumaišyti dieną su naktim, nes nuo to vėl kenčia mano psichika ir miego ciklas. kad  ir  šiandien po projekto darymo ir nemiegos, miegojau beveik visą dieną ir dar noriu.

pasenau ir netenku jegų ir kantrybės, šiandien reikės gerti vaistus ir normaliai eiti miegoti…..

nors, atgyju naktį, iš įpročio ir matyt nereikėtų skūstis…..

laukite tęsinio……

aušros metas (04.22 am)

keistas jausmas tarp  nakties ir ryto
kai viskas tik pabaigos pradžia
ir nemiegota naktis virsta mažu stebuklu

atsigauni tame kas esi 
laukimas ir muzika keista aplink tave 
čia viskas prasideda ir baigiasi
kaip po kalėjimo ateina laisvės jausmas

keistas jausmas tarp nakties ir ryto
kur nėra nei tavęa nei manęs 
tik aušra ir visas gyvenimas
tinkle apgaubtam ryto pradžios

naujas pasaulis

Žinau kad pasaulis jau nebus toks koks buvo. Virusas paskleidė baimę ir ji užkariaus visus ir viską. Mano šalis atšauks karantiną, bet jis dar ilgai bus žmonių smegenyse.
Dabar kai viskas beveik baigta aš nesidžiaugiu bet labiau liūdžiu, nes visas laukimas gali dar prasitęsti, bet tiek laukiau matyt palauksiu dar , o banhameris bus paslėptas ir kas toliau.
Žinau, kad dar bus apribojimų, bet laukti verta…..
Tikiu kad tai bus atsikvėpimas nuo įsiūčio kuris jau perpildė mano taurę…. gyvenu laukdamas ir nekantrus, pažiūrėti ar dar mus kalins kaleime kuris vadinasi karantinas ( ir jaučiu kad taip)