nenoriu pykti nes pasaulis piktas
kai viskas nerimas ir depresija
nenoriu matyti pasaulio pabaigos
bet apkurtę dievai neklauso maldų

laisvę praradęs tik tada supranti
kaip trūksta vienintelio oro gurkšnio
tik praradęs savo žmones supranti
kaip trūksta bendravimo ir žvilgsnio

gal kada nors viskas baigsis
pamečiau skaičių vienatvės dienų
nors apsuptas draugų bet kenčiu
diena po dienos kelionė į niekur

bet dabar nematau prasmės
kai gyvenimas rieda į niekur